- keventi
- kevénti, -ẽna, -ẽno 1. tr. pamažu, po truputį valgyti: Ligonis kevẽna, t. y. biškį valgo J. Duosiu, gal ir jis žirnių keveñs Skr. Voveriukė sau namučiuose riešutus keveno Tat. 2. intr. švepluoti: Žmogus be dantų kevẽna Kp. 3. intr. vos bejudėti, visai nusenti: Ką taip jau kevent, geriau negyvent Trgn. \ keventi; sukeventi; užkeventi
Dictionary of the Lithuanian Language.